Filmo "Rojojuje irgi sninga" komentaras

 

Turiu jus nuvilti- Rojuje irgi sninga, tačiau pragare visada šilta. Lietuviško kino padangėje, kaip ir viso pasaulio filmų yra visokių. Vieni filmai sulaukia geresnio vertinimo, kiti prastesnio, tačiau filmas apie kurį rašau šiandien neturi savo IMDB puslapio, internete nėra filmo wikipedia.com puslapio, bet šis filmas turi nuostabius aktorius, nuostabų režisieriaus ir operatoriaus darbą, beprotiškai gerą muzikinį takelį ir kas be ko pavergtas žiūrovų širdis. Jei dar pirmojo sakinio pradžioje nesupratote kalbu apie filmą Rojuje irgi sninga. Pamačius šitą filmą, man nublanksta visi kiti kuriuos ligišiol mačiau. Tiesiog. Nors filmas neturi jokių spec. Efektų, žmonės jame nevirsta katėmis ir paukščiai nesudega į pelenus, bet filmas turi pagrindinį aktorių, Aretą Markevčių kuris savo vaidmenį atlieka nepriekaištingai. Kitas mane pavergęs dalykas yra kaip kruopščiai parodoma muzikanto atsidavimas muzikai, bet jis yra toks kokį realiam pasaulyje aš esu matęs gal kartą, nors šiaip muzikantų pažįstu nemažai. Aretas ryžtasi vaidinti lombardo vitrinoje Čarlį Čapliną tam, kad galėtų atgauti savo saksofoną. Man buvo labai malonu ekrane akimis nardyti po Vilnių. Atrodo lyg šiandien čia būčiau ėjęs, o vakare jau kino ekrane rodo. Tas buvo be galo nuostabu, nors gal nelabai tekste tas atsispinddi. Filmo premjera įvyko apytiksliai prieš 30 metų, o vakar Skalvijos kino salė buvo pilna. Vakar žiūrovai plojo. Norėtųsi matyti daugiau tokios kokybės filmų. Komentaras nėra ilgas, bet man reikia laiko suvokti ką aš pamačiau. Nuotrauka pasiskolinta iš skalvija.lt