Linas Tolvaiša

Labai seniai rašiau, tad nusprendžiau papasakoti kuo gyvena „linomenai.lt“ ir lygiagrečiai knygynas. Šiuo metu kaip turbūt dabar skaitantys gali matyti, svetainė atrodo liūdnai ir nors pastaruoju metu nesėkmingai, bet ieškau, kur galėčiau perkelti ne tik ją, bet ir visą knygyną. Iš vadybinės pusės labai būtų patogu. Taip pat vyksta derybos su Lietuvos bibliotekomis ir kitomis įstaigomis dėl knygos pristatymų. Kaip ir daugelis mūsų, taip ir bibliotekos dar ne visai grįžusios iš vasaros atostogų režimo, tad darbai kartais stovi savaitę ar dvi, nes tiesiog kažkas atostogauja. Jei pavyks derybos, bus aplankomi trys miestai. Tarp jų, aišku, Vilnius, Kaunas ir Trakai. Labai keistas atvejis, bet Vilniuje nesu buvęs jokioje bibliotekoje su savo knygos pristatymu. Labai norėčiau gimtajame mieste padaryti pristatymą, nes juk čia gali būti tiek daug publikos ir gal tų, kuriems patiktų, ką rašau. Nors gyvenu Vilniuje, bet Kaune ar jo bibliotekose jaučiuosi kaip namie. Šis fenomenas man pačiam keli...

Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai rašiau paskutinį kartą apie filmą, tačiau per tą laiką jų mačiau tikrai nemažai. Be to, teko lankytis Vokietijos sostinėje Berlyne, kuri mane sužavi kiekvieną kartą, o aš iš Berlyno negaliu išskristi be filmo DVD ar muzikos CD plokštelės. Šį kartą parašysiu apie nelabai linksmą filmą – filmą, kuriame optimizmo praktiškai nėra, o jei jo bent šiek tiek pasitaiko, tai jis kyla iš mirties. Kalbu apie The Whale (liet. Banginis). Filme rodoma pagrindinio veikėjo Čarlio istorija. Čarlis kenčia nuo protu nesuvokiamo antsvorio, kurį sukėlė tai, kad jo vaikinas nuskendo upėje. Pati Čarlio istorija yra gana sudėtinga – jis sunkiai vaikšto, negali juoktis, nes tuoj pat prasideda širdies priepuolis, o vienintelis žmogus, kuris juo rūpinasi, yra jo draugė slaugė Liz. Vėliau filme pasirodo klajojantis apsimetėlis misionierius, Čarlio dukra iš senos santuokos, o galiausiai – net ir jo žmona. Šį filmą žiūrėti tikrai nėra paprasta, nes ekrane nuolat transliuojama nep...